Turiu tokį vienuolį, jį dabar net draugu vadinu. Aš keldavausi 6. Šiame kovos stiliuje klasikine kovotojo stovėsena yra tokia, kad kovotojas laiko koją gynybinėje pozicijoje, ją iškeldinėdamas.
Naujausiame įraše apie savo kelią į šlovės olimpą pasakoja Muay Thai kovų meistras Sigitas Gaižauskas. Sportuoti pradėjau pakankamai vėlai.
Pradžioje kilnojau štangas ir norėjau gražių raumenų, tačiau vėliau atėjo momentas, kai supratau, kad noriu kažko daugiau nei tiesiog nueiti į salę pakilnoti geležis ir gerai atrodyti.
Juk kas iš to?
You’re Temporarily Blocked
Dabar man 32 metai ir Muay Thai užsiimu jau beveik dešimt metų. Persikėlęs iš Tauragės į Kauną, norėjau lankyti bokso treniruotes, tačiau nuvykus į sutartą klubą paaiškėjo, kad bokso treneris ten jau nebedirba. Buvo atėjęs naujas treneris Darius Skliaudys, kuris moko Muay Thai. Niekada anksčiau neturėjau nieko bendro su kovinėmis sporto šakomis, man tai buvo kažkas naujo. Atėjau užsidegęs ir mane greitai užkabino. Pasakiau treneriui, kad noriu dalyvauti varžybose.
Susiję straipsniai Bušido aistros Kaune: į ringą besiveržiantys žiūrovai ir triumfuojantis I. Taip ir atėjau į šį sportą. Turėjau įdėti labai daug darbo, nes sportuoti pradėjau labai vėlai ir nuo nulio.
- Kaip jurijus numetė svorio
- Norint paruošti aukštą meistriškumo lygį turintį kovotoją neužtenka sunkių bei alinančių treniruočių, geležinės valios ir neišblėstančio užsispyrimo, labai svarbų vaidmenį čia vaidina ir mityba.
- По мере того как он менял координаты, на экране перед ним мелькали улицы, башни, движущиеся тротуары, стены.
- Kaip sudeginti viso kūno riebalus
- Geriausias riebalų degintojas mma
- 5 svarų svorio netekimo nauda
Jei, pavyzdžiui, kovotojai Tailande kovoti pradeda būdami penkerių, tai man buvo virš Tai pasakoju tam, kad įsivaizduotumėte, kaip ir nuo ko gimė mano meilė tailandietiškam boksui. Realiai, jeigu sportuoji Muay Thai, tai galvoji apie Tailandą. Juk tai Tailando boksas, jų sportas. Su treniruočių partneriu ir draugu Deividu Danyla kurį laiką brandinome mintį apsilankyti šioje šalyje ir pajausti tikrąją Muay Thai dvasią.
Galiausiai apsisprendėme, kad reikia važiuoti. Susitaupėme šiek tiek pinigų ir pirmyn. Finansiškai pagelbėjo tik artimi žmonės, mūsų tikrai niekas nerėmė ir nepadėjo.
Pirminis planas buvo išvykti trims mėnesiams, įgauti patirties, pakvėpuoti kitu oru, išmokti kažko naujo ir šiuo aspektu būti pranašesniems už kitus Lietuvos kovotojus.
Didesnių planų tuo metu nepuoselėjome, tačiau ten mes užsikabinome — mus sužavėjo kovų lygis, jų gausa, trenerių rūpestis. Tiesiog pasijauti labai reikalingas ne tik treneriui, bet ir vietiniams žmonėms. Užbėgdamas įvykiams už akių galiu pasakyti, kad išbuvome pusmetį, po to teko grįžti, nes nepratęsė vizos.
Naujausiame įraše apie savo kelią į šlovės olimpą pasakoja Muay Thai kovų meistras Sigitas Gaižauskas. Sportuoti pradėjau pakankamai vėlai. Pradžioje kilnojau štangas ir norėjau gražių raumenų, tačiau vėliau atėjo momentas, kai supratau, kad noriu kažko daugiau nei tiesiog nueiti į salę pakilnoti geležis ir gerai atrodyti. Juk kas iš to?
Prieš kelionę į Tailandą, Lietuvoje jau turėjau vardą, nes buvau laimėjęs Lietuvos čempionatuose, taip pat tapęs Europos čempionu. Ten nuvažiavau ir buvau visiškas nulis. Absoliutus nulis. Žinojau, kad taip bus, tačiau kai susiduri su realybe, pradžioje būna keista.
Atsiliepimai
Nusileidus Bankoke mus pasitiko baisus karštis ir didelė nežinomybė. Kaip viskas atrodys? Ar tai ne per didelė avantiūra?
Juk mūsų niekas nelaukė, niekas nekvietė. Išlipome iš lėktuvo kaip du našlaičiai. Turėjome adresą ar kažkokią vizitinę kortelę ir tiek.
Versti aprašą atgal į anglų Jungtinės Valstijos.
Internetu Deividas buvo suradęs vieną klubą Patajoje, tiek ir težinojome. Pasiėmėme taksi ir išvažiavome. Taksistas ilgai ir nuobodžiai skambinėjo visokiems pažįstamiems, kol galų gale išsiaiškino, kur mus nuvežti.
Vietą radome be didesnių nesklandumų, iš karto susitikome su savininku, jis mus apgyvendino. Jau buvome pasiruošę čia likti ir kibti į darbą, tačiau netikėtai per pažįstamus išsiaiškinome, kad Huan Hin mieste dirba neblogas treneris, kuris mums leistų treniruotis už dyką. Čia už treniruotes turėjome mokėti patys, tad pasukę galvas priėmėme sprendimą Patają iškeisti į Huan Hiną.
Vėl susiradome taksistą, kuris mus nuvežė iki Patajos autobusų stoties, o ten tarp miestų važinėja tokie mikriukai. Sėdome ir važiavome. Tiesą sakant, nežinojome nei kur važiuojame, nei kas ten mūsų laukia.
Dar viena kelionė į riebalus deginantys žmogaus desertai. Buvo penktadienis, kaip numesti svorio muay thai į Huan Hiną ir dabar jau reikėjo susigaudyti, kaip nusigauti į naująjį klubą. Vėl pagelbėjo taksistai, kurie, net jei kažko nežino, sugeba surasti. Išlipome prie savo naujojo sporto klubo, kaip numesti svorio muay thai ten tvyrojo tikras chaosas.
Dabar jau žinome, kad penktadieniais Tailande vyksta daug kovų, tačiau tuomet mums viskas buvo nauja.
Palikome lagaminus salėje, žmonių — milijonas. Susitikome su treneriu. Jis mus su motoroleriu nuvežė kelis šimtus metrų iki viešbučio, kuriame ir apsigyvenome.
Nuorodos kopijavimas
Čia mes mokėjome už viską, išskyrus treniruotes. Jau pirmą vakarą turėjome galimybę pamatyti tikras tailandietiško bokso kovas. Atvirai pasakius, tai jas pasižiūrėjęs net pats atsisėdęs pradėjau galvoti, ar šitas sportas apskritai man. Mačiau, kad reikės juos daug vytis, juodai dirbti. Tada palyginus jų ir mano lygį, skirtumas buvo milžiniškas. Kadangi į Tailandą atvykome tobulėti ir semtis patirties, o ne stebėti kovas, iš karto kibome į darbą. Dirbome daug.
Labai daug. Ką aš galėjau atsakyti. Mano pirmoji kova buvo ketvertukuose 70 kilogramų kategorijoje.
Pirmoje kovoje susitikau su Izraelio kovotoju ir pavyko laimėti, tačiau kur kas prasčiau susiklostė pirmoji kova Tailande su vietiniu sportininku. Tada dar nežinojau, kaip reikia kovoti su tailandiečiais, neišmaniau tikrosios Muay Thai specifikos ir skaudžiai nudegiau.
Ringas buvo įrengtas ant tokio aukšto pakilimo, o aplink jį — kažkas panašaus į cementą. Papasakosiu tik kovos pabaigą — abu grūmėmės prie ringo virvių ir staiga kritome Ir jis buvo tikrai galingai sudėtas vyrukas, tad man baigėsi liūdnai. Sveikas atvykęs į Tailandą. Tai manęs nepalaužė.
S. Gaižauskas. Kelias į Muay Thai olimpą Tailande - DELFI Sportas
Tiesiog supratau, kiek daug turiu tobulėti, kad pasiekčiau panašų lygį. Buvau tam pasiruošęs. Nuo atvykimo į Tailandą kovodavome kartą ar du per mėnesį. Dabar šių kovų neskaičiuoju, nes tai nebuvo rimtos, elitinės kovos. Bet tai buvo geras iššūkis. Įsivaizduokite, kiekvieną mėnesį reikėdavo prieš kovą numesti apie 10 kilogramų svorio.
- Svorio netekimas netoli stamford ct
- Почему-то она казалась пустынной и заброшенной, словно человек не жил здесь уже очень .
- Держась берега, они шли в стороне от самых густых зарослей.
- Amandos atradimas svorio metimas
- Ilinojaus svorio metimo stovyklos
- Ar galite prarasti riebalus stiprindami
Tai — alinantis darbas. Sporto klube, kuriame treniravausi, sąlygos tikrai nebuvo pačios geriausios.
Ten pakampiais pastoviai lakstydavo žiurkės. Tiesą sakant, jų buvo visur. Kartais net ir į patį ringą išbėgdavo. Prisipažinsiu, kai pasigavau pirmą nokautą, buvo baisu.
Mačiau, kad negaliu su jais kovoti kaip lygus su lygiais. Dirbau nuo ryto iki vakaro ir jaučiau, kad lygis kyla. Aš keldavausi 6. Nuo jos 50 minučių bėgdavau krosą. Grįžus salėje laukdavo fizinio pasiruošimo pratimai. Rytinė treniruotė trukdavo 2,5 val. Grįžęs namo turėdavau laisvą valandą, per kurią kartais nueidavau prie jūros. Tada pietų miegas ir Vėl gerą pusvalandį bėgdavau krosą, tačiau saulė būdavo pasiekusi piką ir kepindavo 40 laipsnių karštis.
Tai labai sekina. Grįžus į salę — vėl treniruotė. Vėl maksimalus darbas. Paskui laukdavo vakarinė treniruotė ir taip šešis kartus per savaitę.
Namo grįžus pavalgydavau vakarienę ir eidavau miegoti. Ritmas buvo beprotiškas, bet žinojau, kad tik taip galiu kažką pasiekti. Dar vienas iššūkis Tailande — maistas.
Reikėjo maždaug mėnesio, kad perprasčiau mitybos specifiką.
Baisiausia tai, kad viskas visur būdavo labai aštru.