Tūkstančiai praktinių klausimų kyla ne tik psichologams, bet ir eiliniam žmogui. Be to, reikia gebėti valdyti ir kaip tinka keisti laikiną ar nuolatinę namojo aplinką. Galime daryti prielaidą, jog psichologija glau džiausiai susijusi su neurologija. Pernelyg nesigilindami į metodo smulkmenas, nustatome, jog įmanu rasti dirgiklį, kuris paprastai nesukelia fundamentalaus reflekso, bet sukels jį, jeigu bus sudarytos tinkamos sąlygos.
Viduramžių tradicijos trukdė psichologijai tapti mokslu.
Iki pastarojo meto psichologija buvo taip smarkiai veikiama ir tradicinės religijos, ir filosofijos - dviejų didžiųjų viduramžių tvirtovių, - kad ji niekaip nepajėgė išsilaisvinti ir tapti gamtos mokslu. Chemija ir fizika jau išsilaisvinusios. Zoologija ir fiziologija vaduojasi šiuo metu. Tai, kad jos susiduria su sun kumais, rodo beveik nuolatiniai pasisakymai prieš evoliucijos mokymą. Septintojo dešimtmečio pabaigoje iš psichologijos buvo mėginta pada ryti eksperimentinį mokslą.
Su pasididžiavimu buvo teigiama, jog dėl šio mėginimo plėtodamasi ji tapo mokslu be sielos, t.
Nors buvo įkurta daug laboratorijų čia ir užsienyje, psichologija niekada nepajėgė šio tvirtinimo pagrįsti. Psichologijos objektas nėra objektyvus.
Tokios nesėkmės priežastis didžiąja dalimi buvo jos objekto ir metodo pasirinkimo ribotumas. Psicho logija apribojo savo objektą vadinamosiomis sąmonės būsenomis - jų ana lize bei sinteze. Kituose moksluose stebėjimo faktai yra objektyvūs, įrodomi, ir kiekvie nas pasirengęs stebėtojas gali juos atkurti bei patikrinti. Pavyzdžiui, fizio logas gali atkreipti dėmesį į tam tikromis sąlygomis padažnėjusį gyvūnų kvėpavimą; fiziologinės chemijos tyrinėtojas - nustatyti, jog šis padažnė jimas susijęs su tam tikros cheminės medžiagos apytaka kraujyje; fizikinės chemijos atstovas atitinkamai ištyręs gali atrasti tikslią šios cheminės me džiagos sudėtį, svorį ir jonų santykius.
Kitaip tariant, mokslo duomenys patikrintas stebėjimas yra bendra nuosavybė, o mokslo metodai yra iš esmės tie patys, nors ir skirtingų pavidalų. Vis dėlto tarp tikrų gamtos mokslų yra darbo ir poreikių pasidalijimas.
Pavyzdžiui, tiroksinas - skyd liaukės hormonas - vienaip paskatins gyvūnų fiziologo eksperimentus, kitaip - mediko, liaukų ligų specialisto, tyrimus bei dar kitaip - fizikinės chemijos tyrinėtojo darbus.
Nei ji gali pasidalyti duomenimis, nei kitas mokslas gali jais pasinaudoti. Psichologas A ne tik neturi galimybės pasidalyti žinio mis su fiziku A, jis negali jomis pasidalyti net su kolega psichologu B. Introspekcijos metodas - žiūrėjimas į vidų, kad pamatytum, kas vyksta paties tyrinėtojo psichikoje, - tapo pagrindiniu struktūrinės psichologijos metodu. Manoma, jog būtina kelerius metus rengtis psichologijos labora torijoje stebint kaleidoskopiškus, nuolatinius sąmonės būsenų pokyčius, kad introspekcija įgytų mokslinį pobūdį.
Uploaded by
Tikimasi, kad šis pasirengimas suteiks galimybę pažinti ir tyrinėti savo paties sąmonės būsenas. Kitaip tariant, introspekcionistas tvirtina išmokstąs suprastinti sudėtingas sąmonės būsenas į vis paprastesnes, kol galiausiai gauna nesuprastinamus duomenis, vadinamus pojūčiais ir emociniais tonais. Ligi šiol psichologas negalėjo daryti nieko kita, tik analizuoti - ir tik savo paties būsenas. Viskas, ką introspekcinė psicho logija buvo pajėgi duoti, - tai tvirtinimas, jog psichinės būsenos sudarytos iš kelių tūkstančių nesuprastinamų vienetų; pavyzdžiui, egzistuoja tūks tančiai vienetų pojūčių, tokių kaip raudonumas, žalumas, šaltumas, šiltumas ir pan.
Tačiau esmė ne ta, dr vatų svorio netekimas vineland nj šis tvirtinimas teisingas ar klaidingas, nes nė vienas žmogus negali pritaikyti introspektyvaus stebėjimo niekam kitam, išskyrus save. Ar egzistuotų dešimt, ar šimtas tūkstančių nesuprastinamų pojūčių net jeigu pripažintume jų buvimąar būtų du emociniai tonai, ar penkias dešimt - pasaulinių žinių visumai, kurią vadiname mokslu, tai neturi jokios reikšmės.
- Tv reklamos svorio metimui
- Viduramžių tradicijos trukdė psichologijai tapti mokslu.
- Svoriai sulieknėti
Introspekcinė psichologija nebėra naudinga. Taigi W. Wundto pradėta psichologija nesugebėjo tapti mokslu ir patyrė dar labiau apgailėtiną ne sėkmę, suteikiant ką nors moksliškai naudinga žmogiškajai prigimčiai - padedant suprasti, kodėl žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi, ir kaip pakeisti elgesį; kaip auklėti jaunuomenę, kad ji galėtų gyventi, tobulėti ir rasti vietą visuomenėje, kad visuomenė nesuardytų ir nesugniuždytųjų individualybės.
Psichologijai reikia peržiūrėti savo prielaidas.
- Protingo svorio metimo tikslo pavyzdys
- Many Lithuanian people have found that after training in any gym in Kaunas or anywhere else, they feel better, look better, they gain more power, sleep improves, reduces the number of diseases, and in general the whole world looks better.
- Kaip deginti riebalus viršutinėje kūno dalyje
Viena priežasčių, dėl kurių Wundto psichologija plėtota neteisingai, buvo ta, kad ji neatsiribojo nuo savo praeities. Ji mėgino remtis tradicijomis, antra vertus, stengėsi pasistūmėti į priekį kaip mokslas. Astronomijos pažanga tapo įmanoma tik tada, kai ji atsiribojo nuo astrologijos; neurologijai teko atsiriboti nuo frenologijos, o chemijai - nuo alchemijos. Daugelio nūdienos mokslininkų nuomone, psichologija net tik tam, kad galėtų ilgiau egzistuoti, jau nekalbant apie tai, kad taptų gamtos mokslu, turi užmaršinti subjektyvųjį objektą, introspekcijos metodą I skyrius.
Sąmonė ir jos dėmenys, nesuprastinami pojūčiai bei jų pėdsakai, vaizdiniaiemociniai tonai, procesai - dėmesys, suvoki mas, supratimas - tėra tušti žodžiai. Kad ir kokia būtų gausybės parašytų sąmonės terminais tomų mokslinė vertė, ją pavyktų geriau atskleisti ir ge riau išreikšti, jeigu juos parašyti paskatinusius psichologijos klausimus spręstume tikrais objektyviais moksliniais metodais.
Anytime Fitness Culpeper, VA - World of Gyms
Biheiviorizmas - gamtamokslinis požiūris į psichologiją. Manant, kad šie argumentai prieš paplitusias ir įsivyravusias psichologijos prielaidas yra teisingi, biheiviorizmas, pirmiausia pasireiškęs m.
Biheivioristui psichologija dr vatų svorio netekimas vineland nj tas gamtos mokslų skyrius, kuris paverčia žmogaus elgesį - žmonių poelgius bei posakius, ir išmoktus, ir paveldimus, - savo objektu. Tai yra tyrinėjimas to, ką žmonės daro dar net prieš gimdami ir ligi mirties.
Kiekvienas žmogus yra veiklus visą gyvenimą. Veikla prasideda embrio ninės raidos pradžioje ir nenutrūksta iki mirties. Per šį laiką ji patiria ir pakilimų, ir nuosmukių. Miego, komos ar paralyžiaus metu ji tiek apimtimi, tiek kokybe atrodo sumažėjusi iki visiško minimumo.
Свежие записи
Be to, ir veiklos apimtis, ir kokybė kinta nuo kūdikystės - vaikystėje, paauglystėje, brandos ir senyvame amžiuje. Nenutrūkstamas elgesio parengimas ir pertvarkymas. Randame gausią menkai inte gruotų refleksų grupę, kurią sudaro spyrimas, mosavimas ranka ir koja, rangymasis ir balso stygų judesiai. Po dvejų ar trejų metų pastebime, jog kai kurie paveldėti veiksmai liko nepakitę, kiti pasireiškia pakitusiu pavida lu, o treti buvo prarasti. Dabar vaikas į įvairias situacijas rankomis, kojomis, lie meniu reaguoja tiksliai ir nuosekliai.
Į daugelį skirtingų verbalinių situacijų jis tiksliai reaguoja žodžiais ir žodžių grupėmis.
Tyrinėdami jį vėliau nustatome, jog vaikas įsisavino dar sudėtingesnę įgūdžių sistemą, vos ne visiškai besiskiriančią nuo tos, kurią pastebėjome anksčiau. Jis pats apsirengia, kalba kaip visi, yra įgijęs visuomeninių įgūdžių, lanko mokyklą, skaito ir rašo.
Jeigu nagrinėjame jį subrendusį, įgūdžių sąranga atrodo pernelyg sudė tinga, kad ją kaip nors įvertintume. Jis įgudęs atlikti daugybę veiksmų, gerai išlavinęs profesinės veiklos sistemą, yra sukūręs šeimą ir augina vaikus, ėmęs domėtis pasaulio politika, debatais ir 1. Biheiviorizmas mėgina rasti dėsnius, grindžiančius elgesio pokyčius.
Kai asmuo tiesiogiai susiduria su kokia nors situacija, - ugnimi, grėsmingu gyvūnu ar žmogumi, likimo posūkiu, - jis ką nors daro, net jeigu tik stovi sustingęs arba nualpsta.
John B Watson - Psichologija Biheivioristo Poziuriu LT | PDF
Taigi psichologijai iškyla du uždaviniai: pirma, nusakyti tikėtiną atsaką sukėlusius priežastinę situaciją ar dirgiklį; antra, remiantis tam tikra situacija nusakyti tikėtiną atsaką.
Stebint atsaką nusakyti tikėtiną situaciją. Pirmasis uždavinys - tyrinėti veikiantį žmogų nuo gimimo iki senatvės tokiu būdu, kad biheivioristas, stebėdamas individo elgesį, gana tvirtai galėtų pasakyti, kokia situacija ar dirgiklis sukelia šį veiksmą, t. Panagrinėkime labai paprastą pavyzdį.
Lamblia norma 0,
Kaimynas regi savo draugą išei nant iš namų 7. Už dviejų daugiabučių vyras sustoja, apieško visas kišenes, apsisuka ir staiga nubėga namo.
Džordžas vėl užmiršo važiavimo bilietą.
Jam šitaip visada atsitinka Stebėtojas, iš dalies remdamasis dabartiniu draugo elgesiu, iš dalies - žiniomis apie ankstesnį jo elgesį, nusakė dirgiklį, arba situaciją, kuri sukelia veiksmą.
Šis pavyzdys toks dažnas, jog atrodo banalu jį naudoti mokslinei, nors ir praktinei pro cedūrai iliustruoti. Ir vis dėlto panašių, tik reikalaujančių daugiau žinių klausimų psichologams kyla nuolat. Kodėl žmonės kariauja?
Kodėl kai kas neigia evoliuciją? Kodėl George Smith paliko žmoną? Kodėl darbuo tojai išeina iš mano įstaigos po dviejų ar trijų tarnybos mėnesių? Kodėl Henry Doe gyvena skurde, nors yra ryžtingas ir turi gerą techninį išsi lavinimą? Kodėl demokratinė visuomenė taip dažnai prezidentu išsirenka menkystą?
Šią psicho logijos pusę aprašė ir tyrinėjo sociologai, dr vatų svorio netekimas vineland nj, žurnalistai bei dau gelis kitų.
Visi jie manė turį teisę ir jie turėjo tokią pat, jeigu ne didesnę teisę kaip nūdienos psichologai nagrinėti šią elgesio dalį. Deja, atsakymai nedavė naudos. Buvo aiškinama savitų žmogaus prigimties tarpsnių, apie kuriuos neturime beveik jokių faktų, kalba.
Norint teisingai atsakyti į šiuos klausimus, reikia tikslių atkuriamų duomenų, susijusių su paveldimu žmo gaus elgesiu; kokių dalykų jis mokėsi, kokie tradiciniai veiksniai daro įtaką jo grupei; kokių nūdienos papročių jis laikosi; kokią įtaką jo raidai padarė mokykla ir bažnyčia.
Psichologiškai žmogus vis dar tėra reaguo jantis neištirtos protoplazmos gabalėlis. I skyrius. Remiantis situacija nusakyti tikėtiną atsaką. Kitas toks pat svarbus psichologijos uždavinys - eksperimentiškai tyrinėti žmogaus elgesį nuo kūdikystės iki senyvo amžiaus, kad, remdamiesi situacija, arba dirgikliu, galėtume nusakyti tikėtiną atsaką.
Visuomenė šiai elgesio psichologijos pusei kelia daug praktinių klau simų. Rusijoje po šimtus metų trukusios autokratinės monarchijos šiuo metu yra Tarybų valdžia. Kokius Rusijos gyventojų elgesio pokyčius sukels ši situacija?
Document Information
Prieš sukurdami tokią situaciją, privalėjome turėti galimybę nusakyti elgesio pokyčius, kuriuos tokia pataisa lems. Kokį poveikį sek sualinei asmenų elgsenai padarys neseniai patvirtinti liberalūs skyrybų įstatymai Norvegijoje ir Švedijoje? Jeigu asmens A žmona, kuri nuolat serga, staiga mirtų, ar jo gyvenimas sutriktų?
Kaip staigus praturtėjimas paveiktų asmenį B? Žmogus prastai dirba savo darbą; kaip jo elgseną paveiktų, jeigu jį smarkiai išbartume? Kaip numesti svorio per mėnesines jis dirbtų geriau, ar dar blogiau? Tūkstančiai praktinių klausimų kyla ne tik psichologams, bet ir eiliniam žmogui.
Enviado por
Žmogaus gyvenimas tęsiasi. Reikia išsakyti tam tikras prielaidas apie atskiros situacijos padarinius. Tačiau kol psichologija netaps mokslu ir nepradės kaupti iš eksperimentinių situacijų gautų duomenų apie elgesį, kasdienėmis situacijomis paremtas elgesio spėjinys tebebus toks pat niekam tikęs, koks jis buvo nuo žmonijos atsiradimo. Žmogaus elgesio valdymas. Kiekvienas mokslininkas supranta, kad savo tiriamoje srityje pasiekia pažangą tik tuo atveju, jeigu gali kontroliuoti me džiagą, su kuria dirba, pavyzdžiui, suvaldyti potvynį, apsaugoti nuo žaibo naudodamas žaibolaidį, sukurti eksperimentinį žaibą ir lietų, išsklaidyti rūką.
Panašiai psichologas, pavertęs žmogaus elgesį savo medžiaga, mano, jog pasiekia pažangą, jeigu gali juo manipuliuoti ir jį valdyti. Ar šis individas sulig mokymosi metais įgyta veiksmų visuma turi galimybę tapti artistu, dainininku, verslo administratoriumi?