Negydomų smulkių ląstelių plaučių vėžiu sergančių ligonių gyvenimo trukmės mediana yra apie 7 savaitės. Šleikštulys, pykinimas Kai kuriuos pacientus radioterapijos metu pykina. Gydymas steroidais Šie vaistai naudojami siekiant sumažinti smegenų audinio aplink naviką pabrinkimą, patinimą. Vėžio ląstelės gali konkuruoti tarpusavyje ir taip išnaudoti daug organizmo energijos.
Barnafoss vaikų krioklys -pagal legendą Kalėdų rytą,tėvams išėjus į bažnyčią, vaikai išėjo paskui juos. Trumpindami kelią ,jie bandė pereiti akmenine ,arka virš krioklio ,bet nelaimei,įkrito į krioklį ir paskendo.
Tuomet jų motina prakeikė arką ir pasakė,kad kiekvienas, eidamas per arką, paskęs…. Deja,arką sugriovė žemės drebėjimas. Svartifosso krioklys,krintantis nuo bazalto stulpų ,primenančių vargonus ir vadinamu Trolių pirštais ,legenda apie paslėptą lobį po Skogafoss kriokliu.
Seljalandsfosso krioklys, kurį galima apeiti -atsidurti tarp uolos ir krioklo. Išvertus iš islandų kalbos-"Prekiautojo krioklys". Islandija- vulkaninė sala, dėl geologinių ypatumų joje yra nemažai ugnikalnių-Hekla, Katla,Efjafadjokulis, Askja ,Hvannadalshnukur aukščiausia šalies viršūnė. Labiausiai žinomas tapo Efjafadjokudlio ugnikalnis,išsiveržęs m. Apie šio ugnikalnio išsiveržimą ir jo padarinių likvidavimą sukurtas dokumentinis filmas rodomas ūkininko sodyboje, esančioje ugnikalnio papėdėje.
Visa sodyba buvo uždengta storu pelenų sluoksniu, tačiau sutvarkyta ir šiandien joje gyvena žmonės ,kaip ir gyvenę iki katastrofos. Heklos ugnikalnis, kadaise pramintas "Pragaro vartais ". Šiaurinėje salos dalyje yra giliausiai į salą įsirėžęs Hruta fjordas, netoli jo- Glaumbaeris.
Žarnyno vėžys
Tai muziejus svorio metimas zubaida aapa atviru dangumi ,kuriame susipažįstama su čia gyvenusių žmonių buitimi, kultūros paveldu.
Per ilgus priespaudos ir nepriteklių amžius islandai,puosėlėdami kalbą, sugebėjo išlaikyti savo tautos savitumą, papročius. Islandų kalba nuo vikingų laikų beveik nepasikeitė. Islandų mitai ir legendos ėjo iš lūpų į lūpas, užrašinėti jas pradėta žymiai vėliau.
Vargu,ar be Islandijos mitų ir sagų Islandija turėtų Nobelio literatūros premijos laureatą Haldorą Lakness puikų pasakotoją, kurio kūryboje taip įtaigiai vaizduojami islandų mitologiniai personažai, jog sunku patikėti ,kad tai tik rašytojo fantazija. Mūsų kelionė tęsėsi per lavos laukus, pseudokraterius link Myvatno uodų ežero,kuris susiformavo prieš metų lavos išsiveržimo metu. Tai dažnų žemės drebėjimų ir ugnikalnių kraštas, čia tikra paukščių karalystė ir vienintelė vieta, kur pajutome uodus Myvatnos ežero apylinkėse pamatėme dar vieną neįpratą gamtos kūrinį- iš žemės kylančius garus- fumaroles, sustingusios lavos suformuotus labirintus "tamsos miestus".
Po ilgos kelionės buvo malonu paplūduriuoti Myvatno lagūnos geoterminiame baseine. Kalnais kopėme prie prie krioklų ir ugnikalnių kraterių ir viskas buvo taip gražu,kad nejutome nei nuovargio,nei šalto vėjo ,kuris plėšė nuo mūsų rūbus ,o vasarą reikėjo pirštinių ir kepurių. Aptikus vėžio ląstelių, toliau tarpuplaučio tirti nereikia. Tačiau neradus vėžio ląstelių paneigti metastazių tarpuplaučio limfmazgiuose negalima, todėl rekomenduojama atlikti mediastinoskopiją arba videoasistuojamąją torakoskopinę operaciją angl.
Naviko išplitimą pleuros ertmėje morfologiškai galima patvirtinti atlikus pleuros ertmės punkciją, pleuros adatinę biopsiją, pleuroskopiją arba VATS. Ligoniams, kuriems numatomas radikalus chirurginis gydymas, tačiau įtariamos metastazės antinksčiuose, būtina atlikti jų biopsiją.
Sala 1,5 karto didesnė už Lietuvą salos plotas tūkst.
Endobronchinės sonoskopijos su biopsija metu paprastai ištiriami 2R, 2L, 4R, 4L ir 7 sričių tarpuplaučio limfmazgiai. Galima verifikuoti metastazes ir 10R, 10L, 11R ir 11L sričių limfmazgiuose, tačiau nustatant plaučių vėžio stadiją šių sričių limfmazgiai tiriami nedažnai. EUS metodu per stemplės sieną galima atlikti 3p, 4L, 5, 6, 7, 8 ir 9 sričių limfmazgių punkciją. Žinotina, kad 3p, 5, 6, 8 ir 9 sričių limfmazgių pasiekti neįmanoma nei EBUS, nei standartinės mediastinoskopijos metodais.
Standartinės kaklinės mediastinoskopijos metodu galima ištirti 2R, 2L, 4R, 4L ir 7 sričių limfmazgius. Praktiškai mediastinoskopija potencialiai operabiliam ligoniui rekomenduojama atlikti visais atvejais, išskyrus T1 naviką, kai PET-KT duomenimis naviko plitimo į tarpuplaučio limfmazgius požymių nėra, ir tuos atvejus, kai yra akivaizdūs radiologiniai plaučių naviko plitimo į tarpuplautį požymiai, yra tolimosios metastazės, vėžio ląstelių tarpuplaučio limfmazgiuose aptikta mažiau invaziniais metodais.
Torakoskopijos metu gali būti apžiūri- ma ir imama bioptato iš 5, 6, 7, 8, 9 sričių limfmazgių. Sergant vadinamuoju Pankosto angl. Pancoast — pačios plaučių viršūnės vėžiu, indikuojamas magnetinio rezonanso tyrimas, nes šiam navikui būdingas vietinis plitimas į kitus organus.
Sergant smulkių ląstelių plaučių vėžiu, dažniausiai praktiškai nėra labai svarbu ypač tiksliai nustatyti išplitimo krūtinės ląstoje, nes tokiu atveju, išskyrus labai retus ankstyvo vėžio atvejus, gydymo paprastai neskiriama.
Praktiškai šie ligoniai skirstomi į tuos, kuriems galima chemoterapija ir radioterapija, ir tuos, kuriems dėl vėžio išplitimo galima tik chemoterapija. Tolimosioms metastazėms aptikti tikslinga atlikti pilvo organų kompiuterinę tomografiją, smegenų kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tyrimą, vidaus organų echoskopiją, kaulų rentgeninį tyrimą. Kai yra kraujo ląstelių sudėties pokyčių, rekomenduojama atlikti kaulų čiulpų punkciją ar trepanobiopsiją.
Įvairių autorių duomenimis, daugiau kaip 70 proc. Patvirtinus plaučių vėžio diagnozę ir patikslinus jo išplitimą, toliau būtina įvertinti ligonio būklę, t. Standartinio plaučių vėžio gydymo nėra. Todėl konkrečiam ligoniui gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į morfologinę vėžio formą, jo stadiją, ligonio amžių, gretutines ligas. Tyrimai rodo, kad kitais atžvilgiais sveiki asmenys net plaučio pašalinimą toleruoja smegenų navikai sukelia svorio kritimą gerai.
Deja, apie 90 proc. Dauguma jų serga lėtine obstrukcine plaučių liga LOPL ir ar koronarine širdies liga. Nors plaučių rezekcija yra efektyviausias neišplitusio plaučių vėžio gydymo būdas, dėl pažengusios ligos ar sunkios gretutinės ligos ją galima atlikti tik 20—30 proc. Bloga plaučių funkcija didina mirštamumą ir neįgalumą po plaučių operacijos.
Dėl to net 35— 40 proc. Todėl tinkamas ligonių funkcinės būklės įvertinimas ir atranka chirurginiam gydymui yra ypač svarbūs. Didesnės kaip 80 proc.
Esant paribinėms plaučių funkcijos rodiklių reikšmėms arba numatant, kad pooperacinės FEV1 ir DLCO rodiklių reikšmės bus mažesnės kaip 40 proc. Pagal fizinio pajėgumo tyrimus galima geriau numatyti pooperacinių komplikacijų riziką negu pagal ramybės metu atliktus kvėpavimo ir širdies funkcijos testus.
Numatant skirti chemoterapiją, būtina įvertinti ligonio funkcinę būklę pagal ECOG angl. Eastern Cooperative Oncology Group skalę. Funkcinė būklė parodo ligonio smegenų navikai sukelia svorio kritimą chemoterapijai, t. Gydymo planas būtinai turi būti aptartas su gydytojais specialistais — pulmonologu jei jo nėra — chemoterapeutuchirurgu ir radioterapeutu. Kai būtina, aptarimui kviečiami ir kiti specialistai gydytojas patologas, skausmo klinikos gydytojas ir kt.
Nesmulkių ląstelių I ir II stadijos plaučių vėžio gydymas yra operacinis. Po sėkmingo operacinio I stadijos nesmulkių ląstelių plaučių vėžio gydymo chemoterapija ir radioterapija nerekomenduojamos. Tačiau II stadijos vėžiu sergantiems ligoniams rekomenduojama skirti pooperacinę vadinamąją adjuvantinę chemoterapiją platinos turinčio preparato pagrindu.
Šiems ligoniams pooperacinė radioterapija kol kas nerekomenduojama, nes gyvenimo trukmės neprailgina.
- Bangla svorio metimo vadovas
- Birželio klaidos svorio metimas
- Kukurūzai praranda svorį
- Smegenų navikai | giramet.lt
- Smegenų vėžys - Nacionalinis vėžio institutas
Tačiau jei operacija nebuvo radikali, rekomenduojamas vienas iš šių gydymo metodų: pakartotinė operacija, spindulinis arba chemospindulinis gydymas. Radikali radioterapija skirtina ir tais atvejais, kai yra kontraindikacijų operuoti.
Sergantiems potencialiai rezektabiliu Pankosto plaučių viršūnės vėžiu, smegenų navikai sukelia svorio kritimą ikioperacinė vadinamoji konkurentinė vienu metu chemoterapija smegenų navikai sukelia svorio kritimą turinčio preparato pagrindu ir radioterapija. III A stadijos nesmulkių ląstelių vėžys gali būti gydomas įvairiai, nes šios stadijos ligonių būklė skiriasi. Kai vėžys nėra vietiškai labai išplitęs, galimas operacinis gydymas, bet paskui būtinai skiriama chemoterapija ir radioterapija po chemoterapijos.
Tais atvejais, kai yra nerezektabilus III A stadijos nesmulkių ląstelių vėžys ir yra labai padidėję tarpuplaučio limfmazgiai, rekomenduojama konkurentinė chemoterapija platinos turinčio preparato pagrindu ir radioterapija. Jei vėžys vietiškai išplitęs ar yra III B stadijos, skiriama chemoterapija ir radioterapija. IV stadijos ligoniai, kurių funkcinė būklė pagal ECOG skalę yra iki 2 balų, gydomi chemoterapija vienu arba dviem vaistaiskai yra 2 balai — sprendžiama individuliai, kai daugiau negu 2 balai — skiriamas simptominis gydymas.
Aptikus naviko epidermio augimo faktoriaus receptorių angl. Sergantiems neplokščialąsteliniu plaučių vėžiu kartu su standartine chemoterapija platinos pagrindu gali būti skiriama angiogenezės inhibitorių. Neišplitusio smulkių ląstelių plaučių vėžio gydymas yra radioterapija su chemoterapija gali būti skiriama vienu metu — geriau, arba viena po kitos bei profilaktinis galvos smegenų švitinimas kad neatsirastų metastaziųo išplitusio — chemoterapija platinos turinčio preparato pagrindu, net tuo atveju, kai ligonio būklė yra sunkibet ne daugiau kaip 6 kursai.
Profilaktiškai galvos smegenys švitinamos, nes plaučių vėžiui gydyti skiriami antinavikiniai vaistai nepereina hematoencefalinio barjero. Ligonis, sergantis mišriu smulkių ir nesmulkių ląstelių plaučių vėžiu, gydomas kaip sergantis smulkių ląstelių vėžiu. Operacinis gydymas. Operacinis plaučių vėžio gydymas gali būti skiriamas ir tuomet, kai yra viena metastazė kitame plautyje, smegenyse ar antinkstyje, bet tokiu atveju metastazė taip pat pašalinama operaciniu būdu.
Sergant smulkių ląstelių plaučių vėžiu, chirurginis gydymas galimas tik išimtiniais atvejais — kai yra I ligos stadija iki operacijos histologiniu tyrimu paneigtos metastazės tarpuplaučio limfmazgiuose. Ligoniui, kuriam numatomas chirurginis gydymas, būtina atlikti plaučių funkcijos tyrimą ir elektrokardiografiją.
Jei ligonis nedūsta įprastinio fizinio krūvio metu, nėra gretutinės intersticinės plaučių ligos, jo FEV1 yra didesnis kaip 80 proc. Jei yra reikšmingų klinikinių ar funkcinių sutrikimų, būtina atlikti fizinio krūvio mėginį ir širdies echoskopiją.
Chirurginio gydymo kontraindikacijos yra: vyresnis kaip 80 metų ligonio amžius kai numatoma atlikti pulmonektomiją ; miokardo infarktas, įvykęs per paskutines 6 savaites; gyvybei pavojingas ritmo sutrikimas; ligonio funkcinė būklė yra 2—4 balai pagal ECOG; FEV1 rodiklio reikšmė mažesnė negu 1 l ar mažesnė kaip 50 proc.
Kvėpavimo ir širdies kraujagyslių sistemų veiklos sutrikimo komplikacijų ir mirties riziką taip pat didina nutukimas, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas ir kt. Visuomet reikia prisiminti, kad operuojant gali paaiškėti, kad būtina atlikti didesnės apimties operaciją, negu buvo numatyta.
Pneumektomija pablogina plaučių funkciją maždaug 30 proc. Operuojant pašalinamas pirminis navikas ir kiek įmanoma daugiau bet ne mažiau negu 6 sritinių limfmazgių, kurie ištiriami histologiškai. Remiantis šio tyrimo duomenimis, nusta- toma patologinė TNM stadija. Sergant plaučių vėžiu galima tokia chemoterapija: 1 neoadjuvantinė, kuri skiriama prieš chirurginį ar spindulinį gydymą, norint sumažinti naviko masę, padidinti operacinio ar spindulinio gydymo veiksmingumą; 2 adjuvantinė, kuri skiriama po operacijos ar spindulinės terapijos, siekiant sunaikinti likusias navikines ląsteles ir ar užkirsti kelią mikrometastazėms išplisti; 3 paliatyvi, kuri skiriama ligoniams, sergantiems išplitusios stadijos plaučių vėžiu, gydyti, norint prailginti ligonių gyvenimo trukmę, susilpninti naviko sukeltus simptomus.
Biologinei terapijai skiriami vaistai, kurie sąveikauja su navikinės ląstelės molekuliniais elementais.
Smegenų struktūra ir funkcija Smegenų vėžys Smegenų navikai beveik niekada nemetastazuoja į limfmazgius ar kitus kūno organus, kaip tai būdinga kitų organų piktybiniams navikams. Dėl šios priežasties nėra smegenų navikų stadijų.
Jie blokuoja signalų, reguliuojančių ląstelės dalijimąsi, perdavimo kelius ir kitus karcerogenezės etapus. Nesmulkialąsteliniam plaučių vėžiui gydyti gali būti skiriama fermento tirozino kinazės inhibitorių erlotinibo, gefitinibo ar kitoanaplazinės limfomos kinazės receptorių inhibitorių krizotinibo ar kitoangiogenezės inhibitorių bevacizumabo ar kito. Nesmulkių ląstelių plaučių vėžio chemoterapijos pagrindas yra platinos preparato cisplatinos ar karboplatinos ir trečios kartos antinavikinio vaisto docetakselio, gemcitabino, paklitakselio, pemetreksedo ar vinorelbino derinys 4—6 kursai.
Visų šių vaistų derinių veiksmingumas panašus derinio, kuriame yra cisplatina veiksmingumas didesnis, negu derinio, kuriame yra karboplatina. Kitas galimas derinys — cisplatina ir etopozidas.
Navikai ir svorio kritimas. Kada vėžio diagnozė – bilietas į gyvenimą
Jei ligonis netoleruoja platinos turinčio vaisto, gali būti skiriama vieno trečios kartos antinavikinio vaisto. Jei liga progresuoja — gali būti skiriamas antros eilės chemoterapinis gydymas docetakseliu, pemetreksedu, erlotinibu, krizotinibu arba kitais vaistais iš pirmos eilės gydymui skiriamų schemų, jei jie anksčiau nebuvo skirti.
Trečios eilės chemoterapijai gali būti skiriama erlotinibo. Nesmulkių ląstelių plaučių vėžio pirmos eilės chemoterapijos veiksmingumas yra apie 20— 40 proc. Nerūkantiems ligoniams plaučio vėžio gydymas chemoterapija yra veiksmingesnis negu vis dar rūkantiems. Manoma, kad taip yra dėl skirtingų vėžio biologinių savybių genų mutacijų ir kt. Pastaraisiais metais gaunama vis daugiau įrodymų, kad ligoniams, kurių būklė pagal ECOG skalę yra 0—1 balai, po pirmos eilės jei ji buvo veiksminga paskyrus tęstinį gydymą pemetreksedu sergantiems ne plokščių ląstelių plaučių vėžiu arba erlotinibu sergant visų histologinių tipų plaučių vėžiu išgyvenamumas pagerėja.
Kai kuriais atvejais, kai yra potencialiai rezektabilus didelis II B ar III A nesmulkių ląstelių plaučių vėžys, galima indukcinė neoadjuvantinė chemoterapija iki operacinio gydymo. Tačiau indukcinė chemoterapija didina pooperacinių komplikacijų riziką.
Smulkių ląstelių plaučių vėžio chemoterapijos pagrindą sudaro cisplatinos arba karboplatinos ir etopozido derinys 4—6 gydymo kursai. Jei ligos progresavimas ar atkrytis įvyko po 6 ar daugiau mėnesių, galima vėl pakartotinai taikyti pirmos eilės chemoterapijos metu vartotų vaistų schemą arba skirti kitus alternatyvius vaistus.
Jei liga progresuoja ar įvyko atkrytis praėjus 2—6 mėnesiams po pirmos eilės chemoterapinio gydymo baigimo, rekomenduojama antros eilės chemoterapija topotekanu arba ciklofosfamido, doksorubicino ir vikristino deriniu. Jei ligos progresavimas ar atkrytis įvyko per 2 mėn. Antros eilės chemoterapinis gydymas tęsiamas, kol jis yra veiksmingas arba atsiranda sunkus nepageidaujamas vaistų poveikis. Smulkių ląstelių plaučių vėžio chemoterapijos pirminis veiksmingumas yra pakankamai didelis daugumai ligoniųtačiau bendra išgyvenamumo trukmė yra maža, nes liga dažniausiai greitai atsinaujina, o pats navikas tampa atsparus chemoterapijai.
Chemoterapija dažniausiai sukelia nemažai nepageidaujamų reiškinių — įvairaus sunkumo anemiją, trombocitopeniją, leukopeniją, neutropeniją, pykinimą, vėmimą, stomatitą, viduriavimą, toksinę mirtį, nuovargį, infekciją, nuplikimą, neuropatiją, vietinį toksinį poveikį vaisto patekus iš kraujagyslės į aplinkinius audinius ir kt.
Daugumą antinavikinių vaistų reikia lėtai 0,5—3,0 val.
Labai dažnai skiriama vėmimą slopinančių vaistų, gliukokortikosteroidų. Dažniausiai pykinimą ir vėmimą sukelia šie vaistai nurodoma dažnio mažėjimo tvarka : dažnai — cisplatina, karboplatina, ciklofosfamidas, doksorubicinas, irinotekanas, retai — topotekanas, gemcitabinas, docetakselis, paklitakselis, etopozidas, pemetreksedas, vinkristinas, vinorelbinas, bevacizumabas, gefitinibas, erlotinibas.
Dažniausiai radioterapija skiriama po operacinio gydymo jeigu jis buvo atliktas.
- Iaso svorio netekimo arbatos apžvalgos
- Kietas įvyniojimas riebalų nuostolių
- Ar galite numesti svorio metotreksatu
- Žarnyno vėžys - ĮveikVėžį.lt
- Vėžys (liga) – ELIP (Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui)
Bendrai pripažintos vienos spindulinio gydymo schemos nėra. Gydymo būdas bendroji dozė, vienos frakcijos dozė, spinduliavimo dažnis ir kt.
Šuntu smegenų skysčio perteklius nuteka į pilvo ertmę, iš kur rezorbuojamas į organizmą. Šuntas turi vožtuvus, kurie smegenų skysčiui neleidžia grįžti atgal į galvą.
Plaučių vėžys
Šuntas gali būti laikomas laikinai, kartais ir nuolat. Šuntavimas gali būti atliekamas pagal reikalą tiek prieš operaciją, tiek po jos. Gydymas steroidais ir vaistais nuo traukulių Prieš arba po smegenų operacijos gydytojas gali paskirti vartoti steroidus ir vaistus nuo traukulių siekdamas išvengti smegenų patinimo ir traukulių priepuolių. Gydymas steroidais Šie vaistai naudojami siekiant sumažinti smegenų audinio aplink naviką pabrinkimą, patinimą.
Patys savaime jie smegenų naviko negydo, bet padeda nuslopinti simptomus ir pacientui jaustis geriau. Jei yra reikalas, jie gali būti taikomi ir prieš operaciją, ir po jos, ir radioterapijos metu ar ją užbaigus. Šalutiniai steroidų poveikiai Naudojant šiuos vaistus ilgesnį laiką gali atsirasti šalutinių poveikių - padidėti kūno svoris, sutrikti virškinimas, pakilti kraujospūdis, šiek tiek padidėti infekcijos pavojus.
Kai kuriems steroidų vartojimo metu pasireiškia depresija, bloga nuotaika, sutrinka miegas, kiti tampa pernelyg aktyvūs.
Smegenų vėžys
Ilgai vartojantiems steroidus pacientams plonėja, tampa lengviau pažeidžiama veido oda, silpnėja kojų raumenys. Veikiant steroidams, ypač vartojant juos ilgą laiką, gali padidėti gliukozės lygis kraujyje, todėl gali tekti vartoti vaistų, normalizuojančių jo lygį. Reikia žinoti, kad minėti šalutiniai poveikiai laikini. Kai steroidų dozė pradedama laipsniškai mažinti, šalutiniai smegenų navikai sukelia svorio kritimą silpnėja.
Negalima staiga pabaigti vartoti steroidų - tas labai pablogintų paciento sveikatą. Kai paciento sveikata gerėja, gydytojas laipsniškai mažina vaistų dozę ir galų gale visai nutraukia jų vartojimą. Gydymas vaistais nuo traukulių Jei smegenų navikas sukelia epilepsinius kūno traukulius, pacientas gydomas vaistais nuo traukulių. Šiuos vaistus tam tikrą laiką gali reikėti vartoti ir po naviko pašalinimo operacijos. Smegenų navikų radioterapija Radioterapija - tai gydymo metodas, kai vėžio ląstelės žūva veikiant jas aukštos energijos jonizuojančiąja spinduliuote.
Paprastai šis gydymo būdas kasdienybėje vadinamas švitinimu. Siekiama reikiama spindulių doze apšvitinti piktybinį naviką ir kuo mažiau paveikti sveikus aplinkinius audinius.
Radioterapija atliekama: po operacijos siekiant sunaikinti likusias navikines ląsteles ar naviko liekanas ir išvengti naviko recidyvo kaip pagrindinis smegenų naviko gydymo metodas, kai chirurginis pašalinimas dėl įvairių priežasčių negalimas ar priklausomai nuo naviko tipo neindikuotinas siekiant išvengti ar sumažinti varginančių simptomų stiprumą, ypač nugaros smegenų navikų atvejais Smegenų piktybiniams navikams gydyti dažniausiai taikoma išorinė radioterapija.
Išorinė radioterapija - toks spindulinio gydymo būdas, kai jonizuojančiųjų spindulių pluoštas sklinda iš švitinimo aparato galvutės, nutolusios nuo švitinamos kūno srities paviršiaus tam tikru atstumu. Dabar šiuolaikiniai išorinio švitinimo aparatai daugialypė nuomonė linijiniai greitintuvai.
Smegenų radioterapija dažniausiai atliekama po naviko pašalinimo operacijos siekiant sunaikinti vėžio ląsteles, kurių dar galėjo likti naviko guolyje ar tuo atveju, kai chirurgams pavyksta pašalinti tik dalį naviko. Radioterapija gali būti taikoma kartu su chemoterapija gydant aukšto laipsnio piktybines glijomas. Radioterapija gali būti taikoma ir gydant vėžio metastazes smegenyse. Išorinę radioterapiją atlieka gydytojas onkologas radioterapeutas.
Švitinimo seansai atliekami kasdien penkias dienas per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio. Šeštadienį ir sekmadienį - pertrauka. Piktybinių smegenų navikų radioterapija, priklausomai nuo naviko tipo ir apimties, užtrunka daugiau nei mėnesį ambulatorinėmis ar stacionaro sąlygomis. Siekiant maksimalios gydymo sėkmės, prieš pradedant radioterapiją parengiamas spindulinio gydymo planas. Gydytojas onkologas radioterapeutas spindulinį gydymą planuoja taip, kad navikas ar smegenų sritis, kurioje buvo operacijos metu pašalintas navikas, būtų apšvitinti pakankama spindulių doze, o sveikos smegenų sritys išliktų nepažeistos.
Sudarant spindulinio gydymo planą dalyvauja ne tik gydytojas radioterapeutas, bet ir gydytojai radiologai, medicinos fizikai, klinikiniai radiobiologai. Jam sudaryti panaudojama galvos kompiuterinė tomografija, kompiuterizuota įranga naviko bei švitinamų audinių apimties išmatavimams bei sudėtingiems apskaičiavimams atlikti. Atlikdami paciento švitinimo seansą radioterapeutas ir jam talkininkaujanti radiologijos laborantė kaskart vadovaujasi spindulinio gydymo plano parametrais.
Labai svarbu, kad kiekvieno radioterapijos seanso metu jonizuojančiųjų spindulių pluoštas būtų tiksliai nukreiptas į gydymo plane numatytą apšvitinti smegenų sritį, t. Tiesiosios žarnos vėžio gydymas Tiesiosios žarnos vėžio gydymas labai priklauso nuo vėžio stadijos ir jo lokalizacijos tiesiojoje žarnoje, taip pat nuo paciento amžiaus ir sveikatos būklės.
Tiesiosios žarnos vėžiui gydyti taikomi šie metodai: Chirurginis gydymas, chemoterapija, spindulinė terapija ir kartais taikinių biologinė terapija. Dažnai skiriamas ir sudėtinis kombinuotas gydymas, t. Labai svarbu, kad pacientas tiesiosios žarnos vėžio gydymą pirmiausia aptartų su gydančiuoju gydytoju. Tai padėtų geriau suprasti, kodėl siūlomas kaip numesti svorio po 40 moterų toks gydymo planas ir kokio poveikio galima tikėtis iš gydymo.
Chirurginis gydymas — tai vienas iš pagrindinių tiesiosios žarnos vėžio gydymo būdų. Operuojant paprastai pašalinamas navikas, dalis arba smegenų navikai sukelia svorio kritimą visa tiesioji žarna bei gretimi limfmazgiai. Kartais, kaip ir sergant gaubtinės žarnos vėžiu, operacija tik palengvina simptomus, bet ligos nepagydo, pavyzdžiui, kai navikas užkemša tiesiąją žarną ir trukdo pasišalinti turiniui.
Kai kada operacijos gali prireikti pašalinti į atokius organus, tokius kaip kepenys ar plaučiai, išplitusį vėžį. Spindulinė terapija arba sudėtinis gydymas spindulinė terapija kartu su chemoterapija gali būti skiriama prieš tiesiosios žarnos operaciją arba po jos.
- Kitos reikšmės — Vėžys reikšmės.
- Svorio netekti aktorė
- Svorio kritimas dvyniai krenta, Ekspertai pataria: 20 priežasčių, kodėl svoris nekrenta
- Svorio netekimas rosecrans san diego
- Plaučių vėžys - ĮveikVėžį.lt
Šiais gydymo būdais siekiama mažinti riziką, kad vėžys vėl neatsinaujintų tiesiojoje žarnoje arba gretimuose organuose. Spindulinė terapija taip pat kartais taikoma siekiant sušvelninti simptomus, smegenų navikai sukelia svorio kritimą kaip skausmas ar kraujavimas. Šis gydymas vadinamas paliatyviąja spinduline terapija. Chemoterapija kartais skiriama po operacijos. Jos tikslas — chemoterapiniais vaistais sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką.
Chemoterapija gali būti pagrindinis metodas gydyti į kepenis ar plaučius pasklidusį antrinį vėžį. Gydymo tikslas — sumažinti naviką ir kuo ilgesnį laiką kontroliuoti ligą. Kai kada ligoniams, kuriems diagnozuotas antrinis vėžys, chemoterapiniai vaistai skiriami prieš operaciją siekiant sumažinti naviką, kad jį būtų lengviau pašalinti. Taikinių biologinė terapija — tai priešvėžiniai vaistai, kuriais gydomas į kitus organus išplitęs gaubtinės ar tiesiosios žarnos vėžys plačiau žr.
Gydymo šalutinis poveikis ir jo mažinimas Vėžys ir jo gydymas dažnai sukelia nepageidaujamų šalutinių reiškinių organizme. Dar iki gydymo pradžios išklausinėkite gydytoją apie kiekvieną Jums paskirtą gydymo būdą ir galimą jo šalutinį poveikį.
Išsiaiškinkite, kokių nepageidaujamų reakcijų dažniausiai galima tikėtis, kada jos gali pasireikšti, kaip būtų galima išvengti šalutinio poveikio arba jį sušvelninti.
Taip pat būtinai paklauskite, kokio lygio priežiūros Jums gali prireikti gydantis ir sveikstant po gydymo, nes ligoniams, sergantiems žarnyno vėžiu, dažnai reikalinga giminaičių ir draugų pagalba. Baimė dėl gydymo šalutinio poveikio. Tai normalus jausmas išgirdus diagnozę — vėžys, tačiau žmogui turėtų palengvėti žinant, kad jam priskirta gydytojų komanda visada pasirūpins, kaip išvengti šalutinio poveikio arba jį kontroliuoti. Tokia pagalba vadinama palaikomąja arba deginantys riebalų ženklus priežiūra ir yra svarbi gydymo plano dalis nepriklausomai nuo ligos stadijos.
Nepageidaujamas gydymo poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip vėžio stadija, gydymo trukmė, gydymo apimtis ir būdai bei ligonio bendroji sveikatos būklė. Chirurginio gydymo šalutinis poveikis.
Dažniausi šalutiniai reiškiniai — operuotos vietos skausmas ir jautrumas.
Po operacijos gali užkietėti viduriai ar prasidėti viduriavimas, tačiau laikui bėgant tai paprastai praeina. Jeigu po storosios žarnos operacijos suformuota kolostoma chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangėodą aplink ją gali niežtėti. Jeigu kurį laiką tenka gyventi su stoma gydytojas, slaugytoja ar specialiai parengtas personalas gali išmokyti, kaip valyti odą aplink stomą ir išvengti infekcijos.
Po operacijos daugelis ligonių turi išmankštinti žarnyną, atstatyti normalią jo veiklą. Šiam procesui prireikia laiko ir pagalbos. Jeigu žarnyno veikla neatsigauna, būtinai pasakykite gydytojui. Spindulinės terapijos šalutinis poveikis gali pasireikšti nuovargiu, nestipriomis odos reakcijomis, viduriavimu, gali atsirasti skrandžio veiklos sutrikimų, kraujingų išmatų dėl kraujavimo iš tiesiosios žarnos ar storosios žarnos užkimšimo.
Baigus gydymo kursą daugelis šalutinių reiškinių išnyksta. Dubens srities organų spindulinis gydymas gali pakenkti tiek vyrų, tiek moterų lytiniam gyvenimui ir vaisingumui. Dar iki gydymo pradžios išsiaiškinkite su gydytoju, kaip spindulinė terapija gali paveikti Jūsų seksualinį gyvenimą ir vaisingumą ir kokios galimybės išsaugoti vaisingumą. Taikinių biologinės terapijos šalutinis poveikis.
Kai kurie taikinių terapijai naudojami vaistai gali sukelti alerginę reakciją. Alerginė reakcija gali prasidėti leidžiant ar lašinant vaistą arba išgėrus tabletę arba netrukus po to.
Alergija gali pasireikšti gripo simptomais, sumažėjusiu kraujospūdžiu, šleikštuliu pykinimu. Dažniausiai alerginę reakciją sukelia pirmoji vaistų dozė. Siekiant mažinti riziką pirmoji vaistų dozė lašinama lėtai, net keletą valandų. Pacientui taip pat gali būti skiriama ir priešalerginių vaistų. Dažniausias biologinei terapijai naudojamų vaistų šalutinis poveikis — odos bėrimas. Kiti nepageidautini reiškiniai — viduriavimas, pakitę plaukai, akių skausmas.
Svorio kritimas dvyniai krenta
Labai retais atvejais vaistai gali sukelti žarnyno perforaciją skylę žarnoje. Jeigu gydymo eigoje atsirado nepageidaujamų šalutinių reiškinių, nepamirškite apie juos pasakyti savo onkologui. Chemoterapijos šalutinis poveikis. Apie vaistus, jų paskirtį, galimą šalutinį poveikį ir sąveiką su kitais vaistais geriausiai gali papasakoti Jūsų gydytojas. Chemoterapija gali sukelti vėmimą, pykinimą, viduriavimą, neuropatiją, burnoje gali atsirasti opų.
Daugeliui pacientų, kurie gydosi nuo vėžio, vėmimo išvengti padeda specialūs vaistai. Tačiau be vėmimo ligonius dar gali varginti pykinimas. Specialius vaistus pagal gydytojo nurodymą reikėtų vartoti prieš pradedant gydymą ir kurį laiką jam pasibaigus, nes vėmimo rizika gali išlikti dar keletą dienų.
Jeigu pykinimas ir vėmimas nepraeina, net ir vartojant paskirtus vaistus, informuokite gydytoją. Gydytojas gali pasiūlyti ir kitų vaistų. Šie vaistai turėtų ne tik palengvinti simptomus, bet ir padėti jų išvengti ateityje — per chemoterapijos seansus.