Pereiti prie turinio

Ši ataka kėlė siaubą Taftui, kuris tam pritarė Lochneris buvo neteisingai nuspręsta. Taftas pasiuntė kariuomenę pradėti JAV okupaciją Nikaragvoje, kuri truko iki m.

Anotacija: straipsnyje siūlomas sigito Parulskio romano Doriforė perskaity- mo būdas sutelkiant dėmesį į struktūrinį teksto lygmenį1.

Miestiečiai kovoja po tyrimo, kai „Discned“ kaimas iškvietė Drydeną (NY)

Svorio metimas ithaca ny sigitas Parulskis, intertekstualumas, naratologija, žanro prob- lema, šiuolaikinis lietuvių romanas. Šiuolaikinis lietuvių romanas — etiketė, kuria prisidengti gali būti natūralu, gali būti įdomu, o gali būti tiesiog linksma.

žmogus praranda šlaunų riebalus kūno lieknėjimo spa surabaya

Be galo įvairi tekstų motyvacija, skati- nanti kiekvieną jų vis kitaip dalyvauti žanrinių slėpynių žaidime, formuoja post- modernistinės literatūros lauką ir visą postmodernistinį meną apskritai kaip nuolat kintančią, pačią save kuriančią ir čia pat save relektuojančią struktūrą. Šiuolaikinio lietuvių romano etiketę šiuolaikinio lietuvių rašytojo sigito Pa- rulskio romanai prisilipdo su malonumu. Trys sekundės dangaus kritikoje 1 už pagalbą ir palaikymą klaidžiojant teorijos labirintais nuoširdžiai dėkoju irinai melnikovai.

2009. "Sigito Parulskio 'Doriforė' – kaip pabėgti nuo kanono". In: Colloquia, nr. 23, p. 91-106

Murmanti siena iš pažiūros taip pat atsi- stoja į patirties liudytojų gretas — tai istorinis romanas, fiksuojantis šimtą metų lietuviškos vienatvės. Būtent romano struktūros lygmuo, kurio ryškiausias ir turbūt problemiš- kiausias aspektas ir yra svetimo žodžio pėdsakai — keliaplanis intertekstualu- mas8, provokuoja tiek su literatūros teorija, tiek su šiuolaikine lietuvių litera- tūros situacija susijusius klausimus. Doriforės struktūra, viena vertus, tampa į veidrodžių kambarį panašia skaitymo kliūtimi, klaidinančia skaitytojo žvilgsnį ir verčiančia nuolat atsitrenkti į savo paties nusibrėžtas teorines gaires.

Būtent dėl šio in- tertekstų nefunkcionalumo intertekstualumas nelaikytinas svarbia 30 patarimų dėl svorio menine savybe. Šitaip mėginama rasti atsakymus į kylančius klausimus: kokie teksto elementai kuria reikšmę šiame Parulskio romane?

Doriforės atveju pavadinimas yra ne tik konkrečią reikšmę turintis žodis, bet ir intertekstinė citata, verčianti kreiptis į antikinės graikijos kultūrą: doriforas — tai graikiškas Polikleito skulptūros Ieti- ninkas Polykleitos, Doryphoros, ~ m.

Ietininkas savo ruožtu iliustruoja iki mūsų laikų beveik neišlikusį teorinį skulptoriaus veikalą Kanonas Kanondėstantį skulptūros ir meno apskritai principus: meno pa- grindas yra forma, kitaip tariant — idėja, kuri įkūnijama pasitelkiant medžiagą Ši kryžminė simetrija vizualiai primena raidę x, o tai ir yra chiaz- mo principas gr.

Į pirmąjį planą iškeliama kūrinio forma, visa organizuojantis principas, ir chiazminis santykis, 9 tokia pozicija motyvuoja teorines skaitymo prielaidas — intertekstualumo teorijos bei gérardʼo genetteʼo naratologijos derinį.

konjac makaronai svorio metimui 2 mėnesių svorio metimo rezultatai

Plačiau apie šias teorijas žr. Pirmasis įrėminamasis žingsnelis — tai dvi į akis krintančios ir skaitymą trikdančios komplikacijos: laikiš- kosios sekos išardymas ir į ją atsiremiantis pasakotojo susidvejinimas.

Pirmajame iš 36 romano skyrių bevardis pasakotojas atsibunda ligoninėje ir užplūstas prisiminimų nuotrupų nusprendžia papasakoti savo istoriją.

  • Видишь ли ты, как все эти расходящиеся линии ведут к малым туннелям.
  • William Howard Taft - giramet.lt
  • Возможность продлить до бесконечности свое существование может принести довольство индивидууму, но обречет род в целом на застой.
  • Ar tik miegodamas degini riebalus
  • Какой бы механизм ни создавал эти образы, он управлялся его присутствием и, до некоторой степени, и его мыслями.
  • Numesti svorio 20 kg
  • Riebalų degintojai prieš ir po
  • Pasmerktųjų kaimas: Dryden, NY, gyventojų peticijų tyrimo atradimų paroda - Tikras Nusikalstamumas

Ji, gali- ma manyti, pradedama antrajame skyriuje ir tęsiasi iki teksto pabaigos. Bevardis pasakotojas — rašytojas — susitinka su leidėjo personažu aptarti būsimo roma- no.

Šiai istorijai vykstant, be žinios dingsta pasakotojo brolis — jam neva atsiradus, pasakotojas su diana vyksta į graikiją atpažinti palaikų. Jei apytikriai rekonstruotume laikinę teksto seką fabuląpirmąjį romano skyrių pasakotojo atsibudimas ligoninėje reikėtų nukelti į pabaigą, nes chrono- logiškai jis vėliausias. Lewin, ithaca: Cornell university Press, ; gérard genette, Narrative Discourse Revisited, transl. Dabar pozicija praeities atžvilgiu turi visa žinojimo privilegiją, ir todėl pasakojant apie praeitį iš perspektyvos atsiranda distancija: tai gali būti, pavyzdžiui, ironiškas santykis su pasakojama istorija — praeitimi Balio sruogos Dievų miškasryškus laiko plotmių skirtumas igno Šeiniaus Kuprelisnuolatinis paties pasakojimo reflektavimas Jurgio kunčino Tūla.

Svorio metimas ithaca ny susidvejinimas verčia kelti klausimą, kas kalba roma- ne: ar pirmajame skyriuje savo naratyvinę užduotį apsibrėžęs pasakotojas, ar pasakotojas-personažas, pagrindinis istorijos veikėjas? Būtent čia ir pasireiškia chiazminis santykis, atspindžio apvertimas: išorinė istorija ir ekstradiegetinis pasakotojas gaubia vidinę istoriją su intradiegetiniu pasakotoju išorinio svorio metimas ithaca ny atspindįtačiau pasakojimo pabaigoje vidinis lygmuo nepa- stebimai perauga į išorinį.

Jis veikia ir teksto skaitymą, ir pasakotojo figūros virsmą bei pasakojimo struktūros kaitą. Judėjimą ratu įformina tiek vidinės analepsės užbaigimas, tiek metaforiškas pasakotojo keliavimas per savąją istoriją ir jos perpasakojimą.

William Howard Taft

Ši dvejopa kelionė ir yra centrinis teksto motyvas, savitai atkartojamas intertekstiniame lygmenyje. Pačioje teksto pradžioje ir toliau knygoje pabrėžtinai nurodoma į Jameso Joyceʼo Ulisą jis cituojamas, o citata identifikuojama išnašojeo Ulisas savo ruožtu su- komponuotas kaip Leopoldo Bloomo vienos dienos kelionė.

Pavadintas atostogų romanu, m.

numesti svorio per vieną dieną natūraliai lds svorio metimas

Homeras leidžia pamatyti, kad Doriforės orientacija į homerą kaip literatū- ros kanoną taip pat greičiau ironiška nei rimta — ironiška tiek odisėjo kelionės parafrazė, tiek paties romano santykis su žanro kanonu, kilusiu iš homero epų. Ši tradicija ypa- tinga dėl itin glaudaus ryšio tarp teksto ir jo pateikimo: epas kaskart perduoda- mas vis naujas — žmogaus atminties pakeistas, transformuotas ir transformavęsis.

Parulskio romanas perduodamas ir priimamas tokiu pat — žodiniu — būdu, tačiau pasakojimo įrašymas į diktofoną užkerta kelią bet kokiems teksto pokyčiams, kurie turėtų būti neatsiejami nuo žodinės tradicijos specifikos.

Šį santykį konstruoja nuolatiniai žaidimai su vardu, įvardijimu ir įsivardijimu, kartu ir apibrėžiančiu personažų tapatybę, ir čia pat klibinančiu jos ribas. Pagal tokią varde užkoduotą mitologinę atmintį apibūdinamas ne tik personažas, bet ir būsima pasakojimo eiga: mirtingojo ir deivės susidūrimas tegali būti atitinkamo mito parafrazė. Šitaip trimis įvardijimo ir neįvardijimo aktais modeliuojamas dianos, ne-afroditės, doriforės vaidmuo istorijoje, vis labiau ryškinama jos tekstinė, fikcinė, prigimtis ir jos kaip nuolat kuriamo ir perkuriamo personažo statusas.

Šis apvertimas įvyksta istorijos pabaigoje, prieš pat svorio metimas ithaca ny pavykusią pasakotojo savižudybę. Pasiūlymu tekste, regis, nepasinaudojama. Būtent romano rašymas ir to rašymo sėkmė arba nesėkmė yra viena kerti- nių Doriforės temų23, o romano rašymo problema akivaizdi tiek struktūriniame, tiek siužetiniame teksto lygmenyse.

Jo sėkmė ironiška visais atžvilgiais. Doriforė tęsia žaidimą, nušaudama romaną kaip kanoninio žanro mo- delį visose įmanomose teksto plotmėse: tiek ironiškai orientuodamasi į epinės literatūros tradiciją, tiek kelio mitologemą transformuodama į pasakotojo bei skaitytojo judėjimą uždaru ratu, tiek parodydama romano nesėkmę struktū- ros bei siužeto lygmenyse. Parulskio tekstas taip pat funkcionuoja kaip kopija — antrinis tekstas, neva sekantis originalu, bet kartu pabrėžiantis savo netapatumą jam.

Doriforėje romano žanro parodija kuriama eksploatuojant tariamai konvencinius šiuolaikinio lietuvių romano modelius ir jo lengvai atpažįstamą topiką. Šios parodijos objekto — romano bei jo rašymo problemos — sprendimą pateikia eseistinė Parulskio kūryba.

Departamentas pirmą kartą buvo suskirstytas į geografinius padalinius, įskaitant Tolimųjų Rytų, Lotynų Amerikos ir Vakarų Europos skyrius. Buvo sukurta pirmoji skyriaus kvalifikacijos kėlimo programa, o paskirtieji mėnesį praleido Vašingtone prieš eidami į savo pareigas. Taftas ir valstybės sekretorius Knoxas palaikė tvirtus santykius, o prezidentas išklausė jo patarėjų užsienio ir vidaus klausimais. Istoriko Paolo E. Coletta teigimu, Knoxas nebuvo geras diplomatas, turėjo prastus santykius su Senatu, spauda ir daugeliu užsienio lyderių, ypač iš Lotynų Amerikos.

Ji ir yra tas sprendimas, formuluojantis teksto svorio metimas ithaca ny amžių sandūros lietuvių literatūroje sėkmingiausias ir gyvy- bingiausias žanras yra ne romanas, o esė. Šitaip retrospektyviai verbalizuojama pagrindinė Dorifo- rės žaidimo taisyklė — būtent per teksto struktūros ypatumus ir intertekstų siū- lomus ėjimus įmanoma šį romaną perskaityti, įžvelgti jo kuriamą parodiją ir vietą dabartinės lietuvių literatūros kontekste.

Paratekstualumas — vienas iš penkių genetteʼo išskirtų tarptekstinių santykių tipų. Plačiau apie paratekstualumą ir kitus tarptekstinių santykių tipus žr.

Keywords: sigitas Parulskis, intertextuality, narratology, genre, contempo- rary Lithuanian novel.