Mažai angliavandenių turinti dieta jei kūne yra mažai energijos - net ir be treniruotės jaučiatės silpni, gerai, nesugebate vienareikšmiškai suplėšyti ir mesti, o treniruodamiesi - pasekmės gali būti silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, mirgėjimas ir patamsėjimas. Tuo tarpu vyrams dažniausiai išsivystė stemplės adenokarcinoma. Šis procesas specialistų kartais vadinamas nutukimo paradoksu, nes vyresniame amžiuje staigus svorio pasikeitimas yra siejamas su didesne ankstyvos mirties tikimybe. Žmonėms, kuriems riebalai kaupiasi ant sėdmenų ar šlaunų, sveikatos sutrikimų dėl antsvorio pasitaiko rečiau.
Neskubėkite džiaugtis — tai gali per didelis svorio metimo nerimas apie keletą ligų Nuoroda nukopijuota aA Kūno svoris besikeičiant metų laikams dažnai per didelis svorio metimo nerimas pradėję daugiau judėti vasarą dažnai atsikratome keleto šaltuoju sezonu sukauptų kilogram ų.
Tačiau staigesni svorio pokyčiai gali byloti ir apie rimtesnes sveikatos problemas.
Nerimas ir svorio metimas
Susiję straipsniai Plokščiapėdystę ir šleivapėdystę dažnai lemia tėvų klaidos 14 Svorio pokyčiai s dažniausiai skundžiasi žmonės, kurie netikėtai pakeičia savo gyvenimo ritmą, turi mitybos sutrikimų ar patiria nuolatinį stresą. Dėl didesnių svorio pokyčių neretai būna kaltos virškinamojo trakto ligos ar pakitusi skydliaukės hormonų veikla.
Vaistininkė teigia, kad tokių priežasčių gali būti ir daugiau, o laiku į tai neatkreipus dėmesio, gali laukti rimtos pasekmės sveikatai.
Stresas ir nuolatinis nerimas Anot vaistininkės, stresas — tai viena dažniausiai pasitaikančių staigaus svorio kritimo priežasčių. Jeigu jus kamuoja nuolatinis nerimas, didelis krūvis mokantis ar dirbant, miego sutrikimai, pastebite, kad svoris ėmė mažėti — reikėtų susimąstyti.
Anot L. Stolės, tokiais atvejais dauguma žmonių susiduria su apetito praradimu: galite atkreipti dėmesį, kad kai dėl ko nors jaudinamės, būname susinervinę ir kartais net nepastebime, kaip praleidžiame visą dieną nieko nevalgę.
Svorio metimo panikos priepuoliai
Vaistininkė pabrėžia, kad sumažėjęs apetitas — visiškai normali ir natūrali reakcija į patiriamą stresą, tad natūralu, kad svoris staiga ima kristi. Tačiau, anot vaistininkės, tuo nevertėtų džiaugtis, o kaip tik vertėtų susirūpinti.
Nervinio jaudulio metu silpnėja mūsų organizmas, netenkame energijos, gresia išsekimas, didėja tikimybė susirgti. Visgi, valgyti reikėtų nedideliais kiekiais, keletą kartų per dieną. Rekomenduojama užsiimti malonia veikla, sportuoti, nes streso metu nenorime valgyti ne vien dėl dingusio apetito, bet ir dėl slogios nuotaikos.
Virškinamojo trakto susirgimai Neretai virškinamojo trakto susirgimai tampa nepaaiškinamo svorio kritimo priežastimi, žmogus liesėja dėl bet kokių skrandžio ligų. Vienas svarbiausių bruožų, rodančių skrandžio veiklos sutrikimus — apetito praradimas ir nenoras valgyti. Taip pat vaistininkė pabrėžia, kad susirūpinti vertėtų, jei pavalgius jaučiamas skrandžio skausmas.
Įvairūs virusai taip pat gali tapti liesėjimo priežastimi. Jie užklumpa netikėtai ir pasireiškia vėmimu, viduriavimu, neretai per trumpą laiką ligoniai praranda keletą kilogramų.
Stolė pasakoja, jog alkio jausmą gali lemti įvairios kasos, žarnyno, kepenų bei infekcinės ligos.
Todėl jei keletą dienų nenorite valgyti, jaučiate skausmus, reikėtų pasitarti su vaistininku arba kreiptis į gydytoją. Pakitusi hormonų veikla Anot vaistininkės, skydliaukė atsakinga už mūsų organizmo hormonų išskyrimą — nuo jos veiklos priklauso metabolizmas, aktyvumas, vaisingumas ir kūno masė, todėl jos veikla tiesiogiai siejasi ir su svorio pokyčiais.
Skydliaukės būsena, kada ji išskiria per daug hormonų, vadinama hipertiroze. Jos metu jaučiamės aktyvesni, pagreitėja medžiagų apykaita. Tokių hormoninių sutrikimų pasekme gali tapti širdies ritmo sutrikimai ir mažėjantis kūno svoris. Skydliaukės problemos neretai yra paveldimos, tačiau jas sustiprinti gali stresas ir netinkama mityba.
Pagalba trokštantiems sulieknėti
Pirmuosius simptomus gali būti sunku pastebėti, todėl vaistininkė rekomenduoja profilaktiškai skydliaukės veiklą pasitikrinti. Netinkami mitybos įpročiai Mityba — itin svarbus veiksnys daugelyje biologinių procesų. Stolės, nereguliarus maisto vartojimas, praleisti valgymai gali tapti svorio augimo priežastimi.
Natūralu, kad mitybos įpročiai nuolat keičiasi, tačiau svarbiausia, kad ji išliktų įvairi ir subalansuota. Žmonės neturėtų užkandžiauti ar valgyti stovėdami. Norint kontroliuoti savo svorį reikėtų pasirūpinti taisyklingu mitybos raciono sudarymu ir nepamiršti pavalgyti kas valandas.
Skubantys žmonės nepastebi, kad maitinasi nepilnaverte mityba, neturi valgymų plano, todėl neretai skundžiasi augančiu svoriu, energijos trūkumu.
Svorio netekimas dėl nerimo
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad dažnas valgymas netaptų nuolatiniu užkandžiavimu. Svoris gali didėti ir laikantis tam tikrų mitybos principų, pavyzdžiui nevalgant po 18 valandos. Nevalgyti rekomenduojama 3 valandas iki miego, kad organizmas galėtų suvirškinti maistą ir pasiruošti nakčiai.
Tačiau, jei nevalgysime nuo 18 valandos, o miegoti eisime vėlai, mūsų kūnas ilgainiui pradės kaupti atsargas.